VILNIEČIŲ KLUBO VEIKLA 2003 –2009 METAIS


Vilniečių ainių klubas savo veikla tęsia praėjusio amžiaus tarpukario Vilniaus lietuvių bendravimo tradicijas. Visą lietuvių bendruomenę vienijo bendri tikslai – išsaugoti Vilniuje ir Vilniaus krašte lietuvybę, lietuvių kalbą, būti Lietuvos patriotais, išsilavinusiais, dorais žmonėmis. Šios savybės buvo ugdomos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Lietuvių mokytojų seminarijoje, amatų mokyklose, įvairiose draugijose ir t.t.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus Marcelino Šikšnio sveikinimas vardadienio proga ( birželio mėn. 2 d. ), prasidėjęs XX a. trečiajame dešimtmetyje, po jo mirties peraugo į susitikimus – gegužines Valakampiuose. Jos vykdavo birželio mėnesio pirmą sekmadienį ir buvo gausiai lankomos. Ilgainiui vyresniajai Vilniaus lietuvių kartai senstant ir mirštant, vaikai ir anūkai perėmė vasaros susitikimų organizavimą, įkurdami Vilniečių ainių klubą.

Vilniečių ainių klubo veiklos tikslai - tai senųjų vilniečių lietuvių atminimo įamžinimas įvairiuose istoriniuose leidiniuose, literatūroje, atminimo lentose, paminkluose, kaupimas audio – video medžiagos, vilniečių skatinimas, ypač jaunimo, domėtis savo miesto istoriniu paveldu, puoselėti lietuvybę.

Pirmasis šio amžiaus senųjų vilniečių, jų vaikų, anūkų ir t.t. susibūrima įvyko 2003-06-01 Valakampiuose ( Svajonių g. 54 ) buvusio ilgamečio Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininko, miesto burmistro Konstantino Stašio vasarnamyje. Vieningai nutarus steigti klubą, išrinkta iniciatyvinė grupė, tuo pačiu būsimo klubo valdyba. Ją sudarė: Jūratė ir Jonas Burokai, Jonas Jonynas, Birutė ir Dovydas Mackoniai, Vytautas Ramanauskas, Kęstutis Šimas, Reda Tursaitė, Dainora Vaivadienė. Visuomeninė organizacija Vilniečių ainių klubas buvo registruota 2003-12-19 Vilniaus miesto savivaldybės registre. Klubui 2003-2005 m. vadovavo J.Burokaitė, o nuo 2005 m. birželio iki šiol - K.Šimas.

Pirmasis oficialus klubo renginys įvyko 2004-01-06 ( Jakšto g. 9,buvusioje Vytauto Didžiojo gimnazijos salėje ) – tai senųjų metų palydos, naujų sutiktuvės. Jis tapo tradiciniu ir toliau kiekvienais metais vyksta per Tris Karalius Vilniaus Rotušėje. Jo metu pagerbiami iškilūs vilniečiai, klausomasi įvairių Vilniaus miesto meno kolektyvų koncertinė programos, žiūrimi kino filmai ar senos fotografijos apie Vilnių, skambant muzikai bendraujama prie vyno taurės ar kavos puoduko.

Kitas bendras klubo tradicinis susibūrimas, o tuo pačiu ir kasmetinis ataskaitinis klubo veiklos susirinkimas, išrenkant klubo pirmininką, valdybą, - pirmasis birželio mėnesio šeštadienis ( iki 2007 metų – sekmadienis ). Jo metu daroma bendra nuotrauka, sodinamas ąžuoliukas, klausomasi meno kolektyvo koncerto, vaišinamasi prie bendro suneštinio maisto stalo, diskutuojama, bendraujama. Susirenka per šimtą klubo narių. Kiekvieną sambūris yra skirtas vieno ar kito atmintino praėjusio amžiaus istorinio Vilniaus įvykio paminėjimui ar iškilaus vilniečio jubiliejui. Sambūrio vietoje iškabinami tam parengti stendai. Ne viena sueiga neapsieina be klubo narių kūrybinių darbų parodų.

Kiekvienais metais nenutrūkstama seka vyksta įvairūs renginiai, organizuoti tiek klubo narių, tiek su viena ar kita organizacija.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose prisimintas kompozitorius Mikas Petrauskas ( 2003-11-22 ). Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pažymėtos šimtosios aktoriaus – lietuvybės šauklio Juozo Kanopkos ( 2004-09-29 ), o Vilniaus paveikslų galerijoje – vilnietės menininkės Aldonos Liobytės 90 – osios gimimo metinės( 2005-02-24 ). Lietuvos medicinos bibliotekoje pristatyta P.Čibiro atsiminimų knyga ( 2005-10-26 ).

Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto muziejumi paminėtos vilniečio matematiko, pedagogo, aktoriaus Prano Žemaičio šimtosios gimimo metinės (2005 m. lapkričio mėn. ); Lietuvos medicinos bibliotekoje pagerbtas daktaras, Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos ligoninės Vilniuje steigėjas, Danielius Alseika 125-ųjų gimimo metinių proga ( 2006-03-01 ). Ne be mūsų klubo iniciatyvos Vilniaus universiteto Mažojoje auloje iškilmingai paminėtos pedagogo, , profesoriaus, mokslininko fiziko Henriko Horodničiaus (2006-09-15 ) ir VU bibliotekoje vilnietės sportininkės, pirmos lietuvės sporto magistrės, pedagogės, bibliotekininkės Jadvygos Kazlauskaitės ( 2006-12-15 ) šimtosios gimimo metinės.

Šv. Mikalojaus bažnyčioje ( 2007-02-03 ) buvo aukojamos šv.Mišios už Praną Žižmarą, Vilnijos skautų vadą, sportininką, lietuvių sportininkų organizatorių, taip pat Veroniką Žižmaraitę –Mareckienę ir Petrą Marecką - Vilniaus krašto mokytojus, minint jų šimtąsias gimimo metines.

100 – to metų nuo gimimo proga Lietuvos MA bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Vincui Martinkėnui, istorikui, bibliotekininkui ( 2007-03-02 ); M. ir J. Šlapelių namuose-muziejuje vyko agronomo, inžinieriaus Mykolo Čibiro ir respublikos nusipelniusios mokytojos Marijos – Šimanskaitės – Čibirienės jubiliejų paminėjimai ( 2007-04-28 ).

2007 m. rugpjūčio mėnesį buvo pagerbta savo šimtąjį gimtadienį švenčianti gydytoja Angelė Karužaitė – Vilimienė.

Gražiai buvo pažymėtas ir šimtasis gimtadienis Vinco Žilėno, žurnalisto, žymaus muziejininko Lietuvos nacionaliniame muziejuje ( 2008-01-09 ), o VU Medicinos fakultete – Prano Norkūno pasaulinio garso gydytojo (2008-02-01 ). M. ir J. Šlapelių namuose - muziejuje prisiminta ir pagerbta garsi Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė ( 2008 m. spalis ) 110 – tųjų gimimo metinių proga. Ten pat pažymėtas istoriko, mokytojo Augustino Buroko ir bibliotekininkės, visuomenės veikėjos Marijos Budrevičiūtės – Burokienės (2008-11-29 ), Vilnijos žurnalisto Kazimiero Umbražiūno (2009-03-21 ) šimtmetis.

Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos salėje paminėtos kunigų Juozo Juodgalvio, Stanislavo Valiukėno, Edmundo Basio 100-osios ( 2007-04-14 ), Kristupo Čibiro120-osios gimimo metinės (2008-12-13 ). Vilnijos poetės Onos Miciūtės šimtosios gimimo metinės atšvęstos Rašytojų sąjungos klube ( 2009-12-01 ).

Vilniečių ainių klubas kartu su Vilniaus pedagoginiu universitetu,Vilniaus Rotuše, Lietuvos Mokslų akademijos biblioteka organizavo mokslinę konferenciją ,,Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas ( 1919-1940 ) – Vilniaus krašto lietuvių teisių gynėjas” (2005-11-10 ).

Minint vilniečio dailininko Boleslovo Macutkevičiaus 100-ąsias metines, ne be klubo iniciatyvos, Radvilų rūmuose ( 2005-11-11 ) buvo atidaryta jo darbų paroda, vėliau perkelta į Kauno M.K.Čiurlionio muziejų ( 20066-01-12 ).

Kasmet, sutinkami su klubo įstatais, garbingiausi klubo nariai apdovanojami Garbės nario pažymėjimais. Jie įteikti B.Mackonytei, A.Vengriui, B.Federavičienei, L.Basytei, A.Gudonytei, G.Šlapelytei – Sirutienei.

Vilniečių ainių klubo iniciatyva Vilniaus Rotušėje kaupiamas nuo XIX amž. vidurio fotografijų apie Vilnių bankas. Sukauptas nemažas kiekis miesto vaizdų, įvairių renginių nuotraukų.

Norėdami įamžinti praėjusio amžiaus pirmosios pusės lietuvių vilniečių veiklą, nuo 2006 metų prašome Vilniaus miesto savivaldybę atidengti,susijusias su šia veikla, paminklines lentas ant eilės pastatų ( Laikinajam Vilniaus lietuvių komitetui, Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos ligoninei ir t.t., viso dešimtyje vietų ). Iš pradžių gavome lyg ir tam pritarimą, deja, vėliau klubo pasiūlymas paskendo įvairiuose biurokratiniuose debatuose, neduodančiuose apčiuopiamų rezultatų.

Siekdama įamžinti garbius lietuvius vilniečius, klubo valdybos atstovai kelis kartus susitiko su Visuotinos Lietuvos enciklopedijos redakcijos darbuotojais, pateikė rekomenduojamų asmenų į enciklopediją sąrašą.

Klubo veikla nekartą buvo minima įvairiuose laikraščiuose ( ,,Lietuvos rytas”, ,,Lietuvos žinios”, ,,Vilniaus diena”, ,,15 minučių” ir kt. ), Lietuvos radijo, Žinių radijo laidose.

Vilniečių ainių klubo nariai aktyviai išreiškė savo pozicijas dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo Vilniuje. Interneto dienraštyje BERNARDINAI.Lt buvo paskelbtas pareiškimas, susilaukęs nemažo atgarsio. Dalyvauta Lietuvos radijo antros programos organizuotame dispute tiesioginiam eteryje.

Jono Basanavičiaus tėviškėje sodinamame ąžuolyne, šalia signatarų, užsienio diplomatų, žinomų Lietuvos žmonių pasodintų, sužaliavo ir mūsų klubo garbingoje vietoje pasodintas ąžuoliukas (2009-04-25 ).

Vilniečių ainių klubas, siekdamas įamžinti žymios lietuvių sporto organizatorės, veikusios lenkų okupuotame Vilniuje, pirmosios vilnietės lietuvės sporto magistrės Jadvygos Kazlauskaitės ( 1906-1987) atminimą, įsteigė jos varo prizą geriausiai pasirodžiusiai vilnietei kiekvienais metais vykstančiame tarptautiniame Vilniaus maratone. 2009 m. jis atiteko Aitautei Paulekevičiūtei.

Klubas yra vienas iš steigėjų apdovanojimo ženklo – medalio ,,Už nuopelnus Vilniui ir Tautai” ( 2009-09-22 ).

Knygų leidyba:
- 2005 metais pasirodė dvi knygos. Tai - ,,Žmogus artistas Juozas Kanopka”.Prie šios knygos išleidimo daug prisidėjo J.Burokaitė. Kita – P.Čibiro ,,Pranciškaus ir Nastės Čibirų šeimos atsiminimai”, kurią parengė anūkė.
- 2006 m. išleista K. Šimo knyga ,,Ona Šimaitė – Pasaulio Tautų Teisuolė“.
- 2007 m. išėjo Gražinos Mareckaitės knyga ,,Debesų karžygis. Legenda apie Praną Žižmarą” ir Janinos Stankevičienės ,,Julius Sinius – Vilniaus krašto muzikas”.
- 2008 m. pavasarį pasirodė ,,Vilniaus istorijos metraštis”, kurio išleidimo iniciatoriumi buvo ir mūsų klubas, o realizavo išleidimą Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus Rotušė.
- 2009 m. išleistos šios knygos : G.Mareckaitės ,, Šiapus ir anapus Vilniaus vartų”, N.Kairiūkštytės, A.Gudonytės ,,Lietuvybės kovų verpetuose”, O.Miciūtės poezijos rinktinė ,,Žiburiai pelkėse” ( pakartotinai ), ,,Vilniaus šviesulys – Juozas Maceika” (sudarė S.Maceikienė, K.V.Maceika ), Kun.Pranas Bieliausko ,,Vilniaus dienoraštis 1915-1919”.

Pastaruoju metu klubas siekia, jog praėjusio amžius pirmos pusės vilniečių lietuvių judėjimui būtų suteiktas kultūros paveldo statusas. Šiuo metu ieškoma būdų ir lėšų pakartotinai išleisti J.Cicėno knygą ,,Vilnius tarp audrų”.

Lietuvos televizija kuria dokumentinį filmą „Lietuvos generalinis konsulatas Vilniuje 1939“, rež. Juozas Sabolius
Bendraujama su giminingos veiklos klubais ( Gervėčių, Vytautų ir kt. ).

J.Burokaitė, K.Šimas